Kęstutis Cicėnas apie vaidmenis, tėvystę ir skyrybas: „Norėčiau pabėgti į tolimą salą“

Kęstučiui Cicėnui pastarieji metai – intensyvūs: kino premjeros, filmų atrankos, spektakliai ir gastrolės. Aktorius pasakoja, kad toks tempas kartais atima jausmą, jog pats valdo savo kūną. Darbo reikalavimai lemia net išvaizdą: dėl vaidmenų tenka auginti plaukus ir barzdą, nors pats mieliau nusiskustų trumpai. Vienam vaidmeniui Cicėnui teko keisti ir kūno sudėjimą. Vaidindamas partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą jis turėjo suliesėti, nes istorinis veikėjas buvo žemesnio ūgio ir smulkesnio sudėjimo. Aktorius šį pasiruošimą mini kaip pavyzdį, kiek daug vaidmuo gali pareikalauti iš žmogaus. Holivudui būdingų itin staigių transformacijų, jo teigimu, jam dar neteko patirti. Cicėnas atvirai apibūdina ir aktoriaus kasdienybę: daug fizinio krūvio, nepastovus režimas, stresas bei adrenalinas. Dėl nuolat kintančio grafiko sporto klubui laiko skirti sunku. Vis dėlto jis sako, kad prireikus gali ilgai bėgti mišku, ištverti šaltį ir drėgmę, o po trumpo miego vėl grįžti į repeticiją. Tokio ritmo sveiku nepavadintų, tačiau jis jam pažįstamas. Pokalbyje užsimenama ir apie asmeninį gyvenimą. Cicėno santykiai su aktore Greta Petrovskyte, Liucijos mama, baigėsi skyrybomis. Interviu klausimas apie tai, kodėl jų pora iširo, atveria jautrią pokalbio temą, tačiau pateiktoje ištraukoje aktoriaus atsakymo nėra. Todėl konkrečių skyrybų priežasčių šiame pasakojime jis neįvardija. Nepaisant didelio profesinio susidomėjimo ir daugybės įsipareigojimų, aktorius sako nemėgstantis būti lyderiu. Kai darbų ir dėmesio pasidaro per daug, jo svajonė paprasta – kuriam laikui pasitraukti į tolimą salą. Tai, regis, padėtų atitrūkti nuo tempo, kuris nuolat reikalauja vis daugiau jo laiko ir jėgų.