Sarah Siddons: publikos garbinta tragedijos žvaigždė, slėpusi asmeninį liūdesį

Sarah Siddons scenoje gebėdavo taip paveikti publiką, kad, kaip pasakojama šaltinyje, jos vaidybos metu vyrai verkdavo, o moterys alpdavo. XVIII amžiaus žiūrovams aktorė atrodė neprilygstama tragedijos atlikėja. Ji pati buvo užaugusi teatro aplinkoje ir, pasak straipsnio, ypač gerai jautė nelaimingų herojų išgyvenimus.
Tačiau Siddons buvo ne tik aktorė – ji rūpinosi, kaip ją mato visuomenė. Šaltinyje teigiama, kad ji stengėsi atsiriboti nuo kitų scenos moterų, kurių reputacija galėjo būti laikoma abejotina, ir su žurnalistų pagalba kūrė dorovingos ledi įvaizdį. Publikai buvo rodoma šeimos moteris, mylinti vyrą ir dievinanti vaikus.
Šis įvaizdis tapo svarbia jos viešojo gyvenimo dalimi. Siddons pasitelkė ne tik spaudą, bet ir žinomus to meto dailininkus: jos atvaizdus kūrė Thomas Gainsborough, Joshua Reynoldsas, George’as Romney ir Thomas Lawrence’as. Tokie portretai padėjo formuoti jos, kaip išskirtinės ir gerbiamos scenos žvaigždės, įvaizdį.
Vis dėlto už publikos susižavėjimo ir kruopščiai kuriamo „prekės ženklo“ slypėjo kitokia patirtis. Straipsnyje Siddons apibūdinama kaip nelaiminga, nors jos talentas, šeimos moters reputacija ir sceninis įvaizdis sulaukė plataus dėmesio. Aktorė tapo garbinimo objektu ir, šių dienų žodžiais tariant, nuomonės formuotoja – tačiau jos garsenybės statusas, regis, nepašalino asmeninio liūdesio.
Šaltinis ↗